- rūdymė
- rūdỹmė sf. (2) DŽ, rū̃dymė (1) BŽ165, NdŽ 1. žr. rūdynė 1: Būta gi pievų – vieni akivarai ir rūdỹmės Ds. Rūdỹmių šienas ne gyvuliui, tik pakratui Ds. Įbridau į rūdỹmę ir kojas susirudinau Brt. 2. BŽ165 parūdijusi vieta.
Dictionary of the Lithuanian Language.